Obtest - Pergalė | Текст песни

• Тексты песен
• Obtest
• Pergalė

Kam linksta virš kelio medžiai,
Ženklais nudabintos padangės,
Šaltiniai pagirdo nelauktą,
Ištroškusį klupdo pančiai.
Pabunda malūno sparnas,
Velniai girnų akmenį tašo
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebėjo grąsant.

Virš ąžuolo slypi erdvės,
Nematantys šianakt nersis...

Beginklis perlaužia strėlę,
Krankliai jau renkasi spręsti...

Ką jaučia pamatęs šviesą,
Nudegusios rankos negyja,
Pavirto į ugnį priešai,
Dar liko akis paskutinė...
Sugaišo vieną gyvybę,
Jau laikas kamanas segti,
Kaip nors suspėt iki ryto,
Žvaigždes į dangų pažerti.

Sustoja girdintis tylą,
Žirgais pasiverčia bangos…

Tik pergalę deda į vidų,
Tos pačios nudegintos rankos…

Melas žadina skausmą,
Skausmas žadina drąsą,
Tik drąsūs laimi kovą,
Tik pergalė drasko melą!

Suprato priekalas kūjį,
Užkaitino ašmenis žaizdras,
Aidais skaudėjo liežuvis,
Prikastas negyvo veido.
Iš miško išėjęs elnias,
Atidavė saulę ratams,
Sudegino dangų žvaigždės,
Išaušo rytas bematant…

Obtest еще тексты