[Omerta - part1] Tu mano alibi siužete mūsų kurto kino Su prieskoniu aitrios nostalgijos ir kofeino Mintys blaškosi paskubom keistų kadrų Kai laikas tyliai tirpsta potepiais spalvotų lapų Sparnuotų frazių, jausmingų fazių Bėgimu tarp masių ar draugija su jazz'u Keistu žaidimu lietaus natų ir lango Verpetais žodžių, tartum tie šoktų tango Tai lyg, skirst drugelių į ugnį Spaust save iki dugno, kad aplenkti spūstį Tai lyg šviesos plotelis, kai aplinkui tamsu Blakstienom ir nesibaigiančiu akių ramsu Man regis šitas miestas niekada nemiega Ir mes dviese papildom šitą painią schemą Su save ego, tarp rutinos ir streso Peilio aštrumu tarp teisybės ir blefo
[Priedainis 2x] Ir man reikia truputėlį ne daug Tik tu ir aš - arti nei arčiau Žaisk, neslėpdama savo kortų Pakalbėkim be nereikalingų žodžių
[Omerta - part 2] Jautėm šilto ir šalto, matėm juodo ir balto Įstrygę dviese savyje tartum liftas tarp aukšto Skrydžiais paukščio be šalutinio baimės jausmo Ir aš.... viską praeičiau iš naujo Akys į akis, be sąskaitos ar nuomos Delnai į delnus, kad pažadintų iš komos Klausyt širdies plakimo neprisilaikant atstumo Kas kartą žaist žaidimą viską pradedant nuo nulio Be atokvėpio stebėt vienam vienas kitą Ištrint tolių tolius, ištrint bet kokią kitą ribą Ištrint iš pasamonės gylių viską kas tiksi Neieškant priežaščių ar prielaidų nepasilikti Tarp ugnies ir ledo - mūsų jausmų pravado kai kuną gelia adatom nuo vidinio bardako Užplaukt ant seklumos iar viską pamiršt užtrenk duris garsiai tam, kad tyliai sugrįžt
[Priedainis 2x] Ir man reikia truputėlį ne daug Tik tu ir aš - arti nei arčiau Žaisk, neslėpdama savo kortų Pakalbėkim be nereikalingų žodžių