oviduck - Mano žmonės | Текст песни

• Тексты песен
• oviduck
• Mano žmonės

Dar budamas priklausomas as palieku gimta miesta,
Autobusu per nezhinia kazhkur i Vilniu,
Nuostabus vaizdai, 7 auksto panorama,
Pajutau skanu laisves grama,atgimsta prisiminimu aura,
Ne apie meile,o apie mano miesto zhmones, kiek ju dar liko,
As nezinau, bet tai svarbu, kad dar bent vienas,
Ish tu laiku, kai be problemu viskas axujiena.
Zhmogau shiandien be liudesio, prisimenam, gimta kiema,
Gatves, besisukancias aplink jas plashtakes,
Kur jos dingo, as nzn, bet tai tikriausiai tiek reikejo,
Tokie jauni nemastantys, ant visko deje.
Nesugrazinti tu laiku, kai drauga kviesdavom skambuciu duru,
Ne tai ne nostalgija ish buvusiu laiku,
Kai dziaugiausi budamas mazu vaiku..
Tiesiog prisiminimas geras..
Naujos gatves, nauji rushkani veidai,
Veluojantys autobusai kasdien kaip yprastai.
Ne apatija, ne dziaugsmas ir ne liudesys,
Be emociju uzhdarau praeities duris,
O kaip rytoj, kokio tu rytojaus lauki?
- Ash nzn.
Bet tai svarbu kad vis dar laukiu,
Kiemo lozungai pavirte zodziais yprastais,
Suprantam tai siandiena, dziaugiames tais laikais.
Nesugrazinti tu laiku, kai drauga kviesdavom skambuciu duru,
Ne tai ne nostalgija ish buvusiu laiku,
Kai dziaugiausi budamas mazu vaiku..
Tiesiog prisiminimas geras..
Keichiasi dienos, keichiasi ir zhmones,
Aš taip noreciau vis dar ju sulaukti.
Kas su manim ishvien dar liko, spaudziu desine, mano zhmones.

oviduck еще тексты