Nėra nieko panašaus į pasaulį Kuriame gyvenu, kuriame gyvenu Nėra nieko panašaus į tą kelią Kuriuo kasdieną einu, aš kasdieną einu Kas pasakys man kodėl dairausi į dangų Kas pasakys man kodėl jaučiuosi keistai
Kai debesys virš miesto stogų Pakimba kai nelieka bėdų Aš noriu juos visus susirinkt Aš noriu juos visus apkabint Ir savo mintyse pasilikt
Nėra nieko tobulesnio už rytą Kai atvėrus duris, kai pakėlus akis Matau danguje plasnojantį rūką Jis užvaldo mintis, jis užvaldo mintis
Kas pasakys man kodėl dairausi į dangų Kas pasakys man kodėl jaučiuosi keistai
Kai debesys virš miesto stogų Pakimba kai nelieka bėdų Aš noriu juos visus susirinkt Aš noriu juos visus apkabint Ir savo mintyse pasilikt
Kai debesys virš miesto stogų Pakimba kai nelieka bėdų Aš noriu juos visus susirinkt Aš noriu juos visus apkabint Ir savo mintyse pasilikt