Šįryt atsikėlęs aš pamačiau tave, Tu ryte gulėjai taip arti mane. Niekados nepagalvočiau, kad tu tokia šlykšti, Kai ryto saulė šviečia į tavo snukį iš arti Jeigu aš galėčiau, grąžinti vakar dieną Tai tavo snukį trenkčiau į artimiausią sieną Bet girtas aš buvau ir vėmiau tualete O kai į kambarį grįžau tai tu man ištiesei salfietę Ir pasakei, kad varom pas mane namo apie gyvenimą šnekėti Turėdama galvoj kad mums teks pasimylėti
Kūrva tu kūrva, iš vakaro graži, Girtam man pasirodė, kad nieko dievaži. Kūrva tu kūrva tu pagailėk manęs Aš blaivas niekados, nelipčiau ant tavęs
Dezodorantas tavo smirda Gariūnų mužiku Kaip snukį išsidažius, blogai tau su saiku, Tie šlykštūs tavo stringai, raudonos spalvos Ir kumščio dydžio kaulas, vietoje galvos.
Kūrva tu kūrva, iš vakaro graži, Girtam man pasirodė, kad nieko dievaži. Kūrva tu kūrva tu pagailėk manęs Aš blaivas niekados, nelipčiau ant tavęs
Bendrabuty tu gyveni, čia nėra patogumų Bet tau nereikia jų, dėl tavo įgimto kvailumo Tos šlykščios putlios lūpos, ir riebus celiulitas Kai ima tai praeina ūpas, užeina prostatitas Žodynas pas tave, kaip trijų metų vaiko Kaip gaila kad aš čia ir to prarastojo laiko Bet kaltas pats esu, debilas ir balvonas. Pasidaviau kaip durnius, kaimietės vilionėms
Kūrva tu kūrva, iš vakaro graži, Girtam man pasirodė, kad nieko dievaži. Kūrva tu kūrva tu pagailėk manęs Aš blaivas niekados, nelipčiau ant tavęs
Kūrva tu kūrva, iš vakaro graži, Girtam man pasirodė, kad nieko dievaži. Kūrva tu kūrva tu pagailėk manęs Aš blaivas niekados, nelipčiau ant tavęs