Rimgaile - Septynis Ilgus Metus | Текст песни

• Тексты песен
• Rimgaile
• Septynis Ilgus Metus

Septynis ilgus metus mes gėrėm žiedlapių midų,
Bridom per kopas baltas ir žiūrėjome viens į kitą.
Septynis ilgus metus mano rūmuose žarstėme auksą
Ir kieme, tarp švelnių augalų,
Aš tau būriau meilę saldžiausią, bet

Tau reikėjo vėjų, ir sirenų klyksmo, ir laivų,
Nes likimas tau skyrė pavojus.
Aš tau siūliau meilę, ir nemirtingumą, ir turtus,
Bet tau per mažai, per skurdu.

Daviau aš tau gerti vandens užmaršties
Ir bandžiau ištrinti kelius tavos praeities.
Atlėgo tau namų ilgesys ir vaizdai sunkios patirties,
Bet vis tiek negalėjau ištrinti iš širdies
Praėjusių dienų atminties, nes

Ir todėl aš nežinau, kokia jėga
Liepė tau palikt mano salą,
Tai – nemirtingų dievų valia kvietė tave į kelią.
Ir todėl aš stoviu viena tarp smilčių
Ir žiūriu, kaip kyla burės,
Neužteko sulaikyt man tavęs jėgų,
Tad išplauk – man tu būsi pražuvęs, nes

Sette lunghi anni
Sette lunghi anni abbiamo bevuto il nettare dei petali
Andavamo per le dune bianche e ci guardavamo.
Sette lunghi anni nel mio palazzo abbiamo sparso l‘oro
E nel cortile tra le piante verdi, io ti ho incantato l‘amore.

Ma tu avevi bisogno dei venti, e del grido delle sireni, e delle navi
Perché il destino ti ha previsto dei pericoli.
Io ti ho proposto l‘amore, e l‘immortalità, e i tesori,
ma questo per te era troppo poco, troppo misero.

Ti ho dato da bere l‘acqua della dimenticanza
ed ho cercato di eliminare le strade del tuo passato.
Ti è passata la nostalgia di casa e le immagine dell‘esperienza difficile
però non sono riuscita a togliere da tuo cuore la memoria dei giorni passati.

Perciò non so quale forza ti ha detto di lasciare la mia isola.
Era la volontà degli Dei che ti chiamava al viaggio.
Quindi sto da sola tra la sabbia e guardo come si alzano le vele.
Non mi sono bastate le forze per trattenerti,
Allora vai via – per me non esisterai più.


Rimgaile еще тексты