Bėga vanduo - paskui nespėju žirnius į kampą dievas pasėjo lubos seniai išnagrinėtos ištryptos pievos dar neapsėtos tiksi į smilkinius laikrodžio šūviai Bodleras vėl nukelia savo kepurę baltos žinutės juodi skambučiai melskitės debesys kad nepražūtume ne tik už save už visą pasaulį - už vėją raudoną už mėlyną saulę už tuos kur negimę už tuos kur išėję už tuos kur laimingais būt nemokėjo už tuos kur laimingais būt negalėjo už tuos kur laimingais būt nenorėjo iš visų galimybių vienos neturėsi tai kas buvo brangiausia apėjo pelėsiais tik maža vėgėlytė dar gyvena po akmeniu kamufliažas padės jai tik vardų vargšė nebeatmena išversk kišenes - pažiūrėkim ką turim kokie debesys gražūs pro skylę kepurėj kai atšąla vanduo mūsų karklė pražysta melskimės rudeniui kad nepaklystume