Žmonės sako - yra jausmas, šventesnis už meilę, Taip ir neteko sužinoti, kas tai, gal būtent tai tau jaučiu. Neieškau mylimo, todėl ir neturiu, tikinčių manim, kaip kartais aš tavim tikiu. Galiu leist, paleist, nustot galvot apie kiekvieną tavo žingsnį mintyse vis dar ir dar, ir dar vaizdus kartot. Tu kaip narkotikas paleidi savo nuodą į mane, kai aš Visa tavo, nepasaint sielos tragikomiškų savižudybių, Nepaisant savo ego, bėgu kaip laboratorinis eksperimentas ratu paskui tavo pėdas, Kurias tu mėtai iš vien su realybe, nesuprantu, kas tikra, viskas apgaulinga. Tavo žodžiai dabar tik flashback'as atgal ir nieko daugiau.
Neduok man jokio šanso, nesuteik vilties, Pasaulis pagal muziką agresyvus iš ties. Tekstais, takais, rašau, nuhakintais, ...., sintetika, svastikom, sulaužytais defektais. Aš transformuoju erdves ir rekonstruoju miestus, Aš deformuoju mąstymą aplink kelius nutiestus, Aš visko matęs bosas, viską pamiršęs pankas, ......, tavo sielos antidepresantas.