Žmonės sako, yra jausmas, šventesnis už meilę, Taip ir neteko sužinoti, kas tai, bet būtent tai tau jaučiu. Neieškau mylimų, todėl ir neturiu Taip tikinčių manim, kaip kartais aš tavim tikiu.
Galiu atleist, paleist, nustot galvot Apie kiekvieną tavo žingsnį, mintyse vis dar, ir dar, ir dar vaizdus kartot. Tu kaip narkotikas paleidi savo nuodą man į kraują, ir aš..
Visa tavo Nepaisant sielos tragikomiškų savižudybių, Nepaisant tavo, mano ego, Bėgu kaip laboratorinis eksperimentas ratu paskui tavo pėdas,
Kurias tu mėtai išvien su realybe, Nesuprantu, kas tikra, viskas apgaulinga Tavo žodžiai dabar tik flashback'as atgal, Ir nieko daugiau.
Media prožektoriai užtemdo saulės šviesą, But everything I do is big, kol esam dviese, Svaigindamiesi vienas nuo kito paleidžiam muziką į dangų.
--- [SEL]:
Neduok man jokio šanso ir nesuteik vilties Pasaulis pagal muziką agresyvus išties Tekstais, takais, trash'o nuhakintais efektais, Sintetika, svastikom, sulaužytais defektais
Aš transformuoju erdves ir rekonstruoju miestus, Aš deformuoju mąstymą aplink kelius nutiestus, Aš visko matęs bosas, viską patyręs pankas, Pilkoj rutinoj tavo saldus antidepresantas.
Apgaubia mano kambarį, apkabina per pečius Aš mylimas ir mylintis, šiandien virtualus Ir vėl atradęs kosmosus, sukūręs savo gamą Nebijantis ir tiriantis laisvalaikio nirvaną
Jėgos autoritetuose, teroro siluetuose, Piaro piruetuose, tiesos apologetuose Tikrovės trafaretuose, suveržtuose korsetuose Kankinasi vaikai pasaulio miestų getuose
Mes meldžiamės taip tyliai, tačiau Dangus mus girdi - Atverki man duris, atverki savo širdį, Atverki atlaidumą ir mano meilę Tau, Nes viskas, ko aš noriu - beribė meilė Tau