Mažytė graži užsispyrus mergytė Atsisėda prie veidrodžio ir pradeda dažytis Pabaigus makiažą, ji naudojasi ta proga Kad mamos nėra namie, išrausia jos garderobą Iš eilės matuojasi visus mamos rūbus Ir maivosi prieš veidrodį linguodama klubais Kambarys jos svajonėse pavirsta rūmais O mamos suknelės – madingiausiais kostiumais Ji nužvelgia savo figūrą atidžiai Po to Klaudijos Šifer nuotrauką pavydžiai Slapčiausios jos svajonės, gyvenimo kryžius Ji taip trokšta dirbti manekene Paryžiuj Bet laikrodžio rodyklė artėja prie šešių Tuoj tėvai sugrįš namo, reikia sėst prie pamokų Ji sutvarko drabužius ir plauna veidą dažytą Pavirsta vėl įprasta mažyte mergyte
Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio Parašyk man, parašyk man laišką iš Paryžiaus
Ji užaugo graži, užsispyrus mergaičiukė Ir į gulbę pavirto iš bjauraus ančiuko Dabar jos apimtys, ūgis ir svoris Pasaulinių standartų, aukščiausia kategorija Jinai parašė pareiškimą dalyvauti konkurse Gražiausios merginos rinkimuose mieste Pirmą mis karūną jei laimi, tad gal Prieš ją atsivers visas baltas pasaulis
Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio Parašyk man, parašyk man laišką iš Paryžiaus
Linksma, graži, užsispyrus mergytė Išvažiuoja į Paryžių karjeros daryti Su manim atsisveikindama ašarą braukia Ji nežino, kas jos svetimoj šaly laukia Bėga metai, o pašto dėžutė tuščia Ji pamiršo vieną mane čia Taip niekada ji ir negrįžo Taip ir neparašė laiško iš Paryžiaus
Nei jos tėvai, nei jos draugai rimtai nežiūri į tai Ir aš gana dažnai sakydavau jai juokais Kai tu tapsi žvaigžde pasaulinio dydžio Parašyk man, parašyk man laišką iš Paryžiaus