Kaip gera prisiminti tą laiką tas akimirkas tą vaiką kuris gyveno manyje ir tavyje gyveno mumyse bet laikas tiki dar ir vėliau - laidoja. Dar vis dažnai ateinu i savo seną kiemą į nebetą kurį prisimenu tom dienom dienos čia lietos su tavim ir šalta žiemos muzika prisimenu tave džiaugsmu ir liūdesiu buvai jauna mergaitė aš buvau pirmokas paprasti vaikai gyvenome ir juokėmės poto pati matei kas daugiau problemu demo vis daugiau nesupratimu vis daugiau naujų sienų vis daugiau garų su vartais savais vieni paliko dar kiti išėjo būdami jaunais nežinia žudo dapakę skandinu nerimą tie klausimai apakina atsakymus.. Laikas daro savo kartais negaliu tikėti pačiu savim ką apie kitus kalbėti o mes gyvename sukame savo laiką i priekį deginame tas dienas su balta ir cigarete. Sese tu žinai tu labai man reikalinga bet gaila kad iš vieno uosto plaukiame skirtingai mes.. Bet gaila kad iš vieno uosto plaukiame skirtingai. Kaip gera prisiminti tą laiką tas akimirkas tą vaiką kuris gyveno manyje ir tavyje gyveno mumyse bet laikas tiki dar ir vėliau - laidoja. Atsimenu kaip mane namo už rankos vedė vėjas jam jauni angelai ir liepė palidėt aš bėgu krentu ir vėl keliuos mano kojos šaukia juodas kelias lupų šypsena tos dienos blaškausi amžinai nerasdamas sau tinkamo stogo tada mačiau kai muilo burbulai progo spalvotas spalvas liečiau ranka lietus lašus rinkau į delną perbėginėjau akimis šalna vakarai apkabinti šarnų įkvėpti įleidžia prisiminimų jūra paliesti įlašės dar vienas lašas joje dar viena diena su prasme pragyventa susitikau su praeitim su pamirštom viltim nepakartojamom akimirkom tyliai sau pasakiau laikausi brolau einu i dar vis tuo pačiu keliu toliau tyliai sau pasakiau laikausi brolau einu i dar vis tuo pačiu keliu toliau.. Kaip gera prisiminti tą laiką tas akimirkas tą vaiką kuris gyveno manyje ir tavyje gyveno mumyse bet laikas tiki dar ir vėliau - laidoja.