Nakties juoda kava išpilta danguje O virš mūsų keistai mėnulio nėra Dūmai dengia žvaigždes žemę gaubia tamsa Ir aukštai ir žemai tvyro juoda spalva Šįkart nieko neišeis šiąnakt nieko nebus Šiąnakt mūsų meilę skriaudžia dangus Šįkart nieko neišeis šiąnakt nieko nebus Šiąnakt mūsų meilę skriaudžia dangus Po iššluotu dangum mes sėdim abu Paklydo mėnuo kažkur kelią rodau pirštu Tu sakai: ei atsargiai, neperplėšk dangaus Bet jau per vėlai neišvengsim lietaus Ir pila lietus iš aukštų debesų Aš bučiuoju tave o lietus nesvarbu Bet galvoju šįkart nieko nebus Šiąnakt mūsų meilę skriaudžia dangus