Rudenio lietūs išplovė gatves Išvaikščiojau miglą beieškant tavęs Diena po dienos, naktis po nakties Su rudenio vėjais paklydo viltis
Tarp krintančių lapų ieškojau akių Neliko tikėjimo aš noriu būti Dievu
Kad kaip dievas begalybėj asmenų egzistuočiau Po visą pasaulį vienu metu klajočiau Kad galėčiau kiekviename važiuot autobuse Kad galėčiau kiekvienoje dairytis minioje Kada į plaukiančią rudenio sapno valtelę įlipsi tu Pilkoj nykioj stotelėj