vasarą, jau saulei nusileidus mėnulio apšviestu taku labai mažais žingsneliais ji ėjo pamažu
o parke nusiminęs sėdėjo sau vaikinas sutikt net nesvajojo fantastiškos merginos
noriu noriu noriu aš nusivest tave į kiną noriu noriu noriu nupirkt tau namą ir mašiną noriu noriu noriu padovanot ne tik svajonių noriu noriu noriu, kad tu norėtum, kaip aš noriu
visai nesitikėjo o gal net nenorėjo bet tą žvaigždėtą naktį jų širdys suartėjo
už rankų susikibę kol saulė patekėjo svajonėmis dalinos ir jie įsimylėjo
noriu noriu noriu aš nusivest tave į kiną noriu noriu noriu nupirkt tau namą ir mašiną noriu noriu noriu padovanot ne tik svajonių noriu noriu noriu, kad tu norėtum, kaip aš noriu