Tu, tu, tu dar neįkerti Kas mane privertė kvėpuoti įvykiais Tikėti cinikais, o ką pasiūlytum man? Nebent tik pasigydyti Davai parodyk, kur pabaiga šito koridoriaus Tik užsimerk, ten pat atsiduriu Kuriu lyg trilerį, kai pakeičia milimetrai Kai mylios tirpstai tyliai, tyliai A, vienam akligatvyje Aklai gali pasiekti, čiūju nu bent jau vidurį Paklausk ar aš čia buvęs, blet, nu lyg ir Palygink norus, galimybęs, choru rėksim Jei pavyko gal aš psychas Bet keičia laikas, o ne pychas Keičia smūgiai į padycha, gabalai netapę hitais Keičia skaičiai, tad po mano parto tycha Norėčiau visko už dyką, ir amžinai būti gyvu Norėčiau jog surastum mane, net jei būsiu numiręs Ir dar norėčiau, jog nesibaigtų man natos Ir jeigu viską nachui, kad bent virpėtų grudakas. Ir niekur nieko panašaus į šį pasaulį Ir tebunie man skirta, apeit basam jį Akim pasąmonei, per sprindi geresniu nei vakar Žinai kai bus sunku, ką, gali paskambint. (2x) Mėgink pakeist mane, nuteisk mane už nieką Piešk su manim pasaulį, paskui jį išniekink Nebeskubėk ir nebelėki, pas tuos kur prieki Jausk gėda tik prieš tuos Kurie po gėdos pasilieka Neklausk manęs kiek dar eit, ir kas dabar Neklausk manęs šį kart, neturiu ką patart Apart kad, gelbėkis iš spastų, kur susikūrei Gelbėk save kaip debesis išgelbėjo kokura Ir tebunie dangus vėl juokias, iš mano plano Aš gryšiu ir nedrįsk sakyt Kad šitos gatvės ne mano Mane kamavo tūkstančiai sapnų, šaltu prakaitu Tartum kažkas paėmęs, viską ką mylėjau pakeitė Klaidos nevirto į patirtį, lipant kalnu Klaidos liko klaidomis Ir šiandien aš nuleidęs galvą Pakeisti galka, išsišiept ir vaidint nekaltą Šis kryžius mano Tai nelupk žemyn, jei drug prikaltų Nebereiktų tavo, ką tu, kaip tu, nustok - viskas Įsidėmėk, kad Domas prosta užsipisęs Nebrisk į mano pelkę, kelio atgal - nėra Kelio atgal pas robokopus, ir spalvota stierva Žodis stiprus jis skirtas žmogui, o ne rinkai Stiprus kai per metus, Messi 86 į tinkla Mano miesto tiltai nebekyla, jie sustingo Sustink ir tu, jei neturi ką pasakyt protingo.