Likimas trupina mus tiktai trupinius, Primesk jeigu gyvenimas pavirstų seksu grupiniu, Ištrynėm numerius,apisikeitėme vardžiais, Dabar kalė ji man,aš jai debilas, Pučiant dūmus vėsą pakilus, Pagaliau pasėsta chemija, Paskęstu,nes viskas lyg ir apie ją, Apie mane,apie mus, Kai tylėjo lūpos, Apie tai kaip noras mums plėšė rūbus, Jei nenubudus kaskart,man pašiurpdavo oda, Laikei atrodo,kai aš liesdavau nuogą, Romantikos per daug,romantika kaip piridozai be atchodų, Čšš tavo kvapas migdolų,miglotu mastymu, Tavo atodusiai žadėjau kavą lovą dar nenubudus jai, Bet posukiai ir tavo duris ne čia pataikei, Ten kur mano prucha Tu ryte su mano maike, Ten kur mano prucha Tu, Ten kur mano prucha Tu ryte, Ten kur mano prucha Tu ryte su mano maike,
Ir mes tūrėjom svajonių, Svajonių lygiai tiek, Kad nesvarbu ką pagalvotų jie, Atšalusi kava primena tave patikėk. (x2)
Gal jau užteks,tigidi tyliai parinti sienas, Deginant abu,nes niekas neužsiima po vieną, Chemija Vėl ir vėl skalauja mano rėmus, Nieko vertas kūnas,kai viduj beveik nebėra sielos, Priežasties nerasi,bet aš ieškau,o tu vis slepiesi, Nebili negirdi greitai byrančio laikody smėlio, Kvapo tvyrančio,kaip iš kavos puodelio rytinio, Nemato kaip neužbaigta nata nušoka nuo ritmo, Ir vėl ta tampa,kai lūpos virsta pilka mase, Tai ką pradėjęs tęsiu,Tu tai pat bet nėra mes nes, Aš jau ne Tau,o Tu man nedarysi arbatos, Ir nesugr ši lūpomis mano citatų, Kaip tą kart,kaip vakar,o gal jau nebepameni, Kai žodis myliu virto eik Tu nachui mūsų pamatu, Tiesiog primesim laimingus,nors vidu degintų, Jei mirčiau pirmas paprašyk,kad netoli tavęs palaidotu, Jei mirčiau pirmas paprašyk, Tu paprašyk, Jei mirčiau pirmas, Jei mirčiau pirmas,Tu paprašyk, Jei mirčiau pirmas,Tu paprašyk,paprašyk,kad netoli tavęs palaidotų. Ir mes tūrėjom svajonių, Svajonių lygiai tiek, Kad nesvarbu ką pagalvotų jie, Atšalusi kava primena tave patikėk. (x2)