o tu rengiesi ir rangais po manimi ne po langais kai mūsų nieks nemato ir kai iš pažiūros trapus guminis sargas išsipūs išgersime arbatos
po to rangysimės toliau ir aš įlįsiu dar giliau į tavo labirintą ir šviečiant saulei virš namų mums bus truputį neramu it laikraščiui po spinta
kiekvienas karštas judesys tarytum laimės debesis privers užmiršti Letą raudonus pragaro vartus vienatvės dvokiančius batus po antklode gėlėta tai bus tik mudviejų puota nors neilga tačiau greita
ir man ištarsi kaip puiku žiūrėdama žvilgsniu paiku į mano kūną storą kai savo žingsniais apvaliais šis įvykis lėtai įeis į Lietuvos istoriją