Iš kur tu, vaike, gavai rankas, kojas, akis? O kas būt gyvu tave išmokė, kas davė tau žemę ir motiną? Iš ko tu verki ir galvoji, iš ko tu eini, o kojos tavo galvojimo klauso?
Kas, vaike, tau davė klausą, kas sugalvojo tau plaukus, o kas išmokė augti?
Kodėl tu nuo žodžių bėgi? Kokią turi ten jėgą smarkiai suspaudęs saujoj? Gal gauni ką nors iš saulės? Ten kumšty gyvybę saugai, iš jos tu girdi ir augi?
Atgniaužia kumštį – ir nieko, tik kraujo lašas nubėga.
Tarsi greita skruzdėlė kraujo lašas slepias žolėj. Vaikas verkia, o kraujo lašą vejasi vejasi vaiko ašara...