Taip norėčiau atsispirti nuo žemės Ir pakilti – aukštai, aukštai. Ten, kur lietus, ten kur plaukia debesys, Ten, kur mano sapnai.
Kaip norėčiau nuskinti tau žvaigždę Gražiausią iš visų žvaigždžių. Ir ryte, kai dar miegosi, j atnešti – tau dovanų.
Aš toks pats, kaip ir tu, Bet man reikia – užsimerkti ir skrist aukštyn... O kaip norėčiau – sustabdyti laiką ir skristi su tavim
Kaip norėčiau atsispirti nuo žemės ir palikti blogus sapnus. Ten, aukštai, kur plaukia debesys – išskleist savus sparnus. Kaip norėčiau, aš, apskristi pasaulį ir tau papasakoti k mačiau. Bei ryte – pasivogti saulę ir parnešti tau ją, kuo greičiau.
Aš toks pats, kaip ir tu, Bet man reikia – užsimerkti ir skrist aukštyn... O kaip norėčiau – sustabdyti laiką ir skristi su tavim
Skrist aukštyn į dangų – turėt sparnus ant rankų, Žiūrėt į žemę iš aukštai Svaigioj padangėj atrasti laimę ir būti su tavim amžinai.....