Karta sutikau vaikina, Ji visi Rycka vadina, Jis neruko, nesikeikia Ir man akyte pamerkia.
Jo marskinukai aptempti, Raumenukai papusti, Jis – miesto paziba, O as kaimiete paprasta...
Turi jis daug pinigu, Nors man tai ir nesvarbu, Svarbu, kad jis pamiltu mane, Ir tada man bus gana...
Ka daryti as turiu, Kad mane myletum viena tu? Gal lenciuga tau uzristi, Ir busi tu mano vergu?
O Rycka, Rycka, tu beprotiskai grazus!!! O Rycka, Rycka, tu afigienai patrauklus!!! O Rycka, Rycka, mano kunas troksta to, Ka moki duoti, ka moki duoti juk visom...
Jo fantastiski plaukai, Lupos saldzios kaip ledai, Saldainiukas jis yra, Pauksciu pienas, tralialia...
Be jo gyventi negaliu, Vis galvoju ir tikiu, Kad busime visada kartu Kaip tie balandziai tarp debesu...
Bet toks gyvenimas yra, Pasvajot juk galima, Zinau, manes tu nepamilsi, Tu tik iskaudinsi ir nuvilsi.
Va tokia istorija, Kuria atsiminsiu visada. Stai kas ta meile yra - Viskas ima ir subyra!
O Rycka, Rycka, tu beprotiskai grazus!!! O Rycka, Rycka, tu afigienai patrauklus!!!