Nepamiršau dar tavo veido Ir švelnų balsą dar girdžiu Seni jausmai miegot neleido Tuštuma vietoj tavo akių
Jau pamiršau, ką reiškia juoktis Tu išsinešei mane Vis dar nežinau, kaip reikia jaustis Be tavęs ir manęs nebėra
Nebėra ko laukti, tiek laiko nebėra Ateitis kaip rūkas išnyks tolumoje Tik prisiminimai paglostys tamsoje, tamsoje Žemėn krenta žvaigždės, bet norų nebėra
Vis dar menu, ką reiškia skristi Nors be tavęs žemyn krentu Naktim meldžiu tave sugrįžti Kai užmigti ir vėl negaliu
Dar visad ieškau tavo veido Meilė manęs niekad neapleido Liko many net kai išėjai
Nebėra ko laukti, tiek laiko nebėra Ateitis kaip rūkas išnyks tolumoje Tik prisiminimai paglostys tamsoje, tamsoje Žemėn krenta žvaigždės, bet norų nebėra