tau reikalingos draugo akys kurios tau niekad nemeluoja tu sapnavai kad švelnios rankos kalnų gėles tau dovanoja tu nežinai šiltesnio žodžio už tą kurį išgirsti nori tu nematei gražesnio veido už tą kur tau nusišypsojo...
bet tu verki kiekvieną naktį nes tai ne jis šalia užmigo tu dovanoji savo meilę taip pat lengvai kaip jis ją ima ir tu jauti kaip tau vėl skauda nes tu eini basa per stiklą nes tai ką tu kas kartą gauni dar niekada nebuvo tikra
žvaigždės kartais krenta priešas tau ištiesia ranką skausmas būna mielas saugok savo sielą
tu palikai tuos kur mylėjai ir tuos kurie tau nepatiko ir jie visi iš čia išėjo nes jie taip pat tave paliko ir tu gali pakelt į dangų tuščias akis jei jos dar mato galbūt dar liko lašas meilės juk tau tikrai užteks tik lašo