Susikraut lagaminus ir išvykt kur dviveidžių negamina Kur likime užkime nesiplėšo, kur baimė kalėšo netyko Kur nereikia vargti dėl skatikų, sudilusių šonų ir premijų Ten kur pritekliaus nėra stygiaus Nėra lievesnių, nėra luomų ir liūnų Instinktas duoti - neimti Matyti kaip dukterį siūlo kur petys į petį Kur visiems pasisekė, ten nebūsi dalbajobas Ar kekšė, ten nereikės savęs gadinti ar narkašintis Tie žmonės jaučia, žmonės egzistuoja, pažintys Nėra ginklų masinių, nereikalingos operacijos plastinės Pasliepiu jas, nes ir be jų pasiekei viršūnes Aukščiau savęs ir savo maldų Kelia atrasi, net kai nebus akcija Turi eit drąsiai ir nesakyt galbūt Kai mes bėgame lyg metalo lydiniu ir persipjauname gerklę Kaltas pasaulis kuris prieš manę taip dažnai užsimerkia Konkuruojančių gruobuonių kronikos Sukuosi kaip sonikas Fone groja Prodigy Tik išpranašauk proveržį Aš noriu jaustis reikalingu šitame ringe Nors tiek daug teisėjų susirinkę Tiek daug advokatų, dar daugiau vargšų Perkat jausmus, bet jų neprisuksit jokiu dvasiniu varžtu Jokios valiutos, jokios reklamos nenupirks dvasios Deguonis į mintis tavąsias Tik vardai ir pravardės mobiliako registre Tik padugnės eilinį kartą siūlantys klysti Akli jaunystėj, tekantis tiesiojoje finišo Bet sunešiojate mimikas Liko tik raukšlės ir klausimas ar myli kas Teroristai terorizuojantys smegenų vingius Kalnuose matote įdubas Jūsų mėsa sumalt per jūsų grinderius Bet naivumas pagydomas Susikraut lagaminus ir išvykt kur dviveidžių negamina Nes čia nėra vaistų nuo vėžio Nes čia užsieny nešiojate dėžes Nes čia negerbiamos nėščios Nes čia politika pastato tave į vėžes Milijardai fizionomijų siekiančių nobelio Per galvą lipančių tarsi podimai Gyvename arti vienas kito Bet esame visada tolimais, tolimais, tolimais Kai nudvėsiu žmonės kalbės Nes nepaliksiu griūvėsių, paliksiu idealą pilies Kai nudvėsiu žmonės kalbės Nes nepaliksiu griūvėsių, paliksiu idealą pilies Prisiliesk ir atrakink pasaulį