Granitaz - Prisimenu | Текст песни

• Тексты песен
• Granitaz
• Prisimenu

Priedainis:
Prisimenu veidus, prisimenu keliones,
Prisimenu kelius, prisimenu dvejones,
Prisimenu ir tai, ką tu pamiršai,
Prisimenu tai, nors ir buvom vaikai.
(x2)

Prisiminimai žaidžia mano ašarom,
Mano šypsenom, žaidžiu tik rašalu,
Mėgindamas pabėgt iš nūdienos laikų
Ir prisiminti koks buvau ir koks esu.
Fragmentai trapūs sutrupa tarp mano pirštų,
Bėgioju nuotraukom, todėl nemiršta jos,
Nemiršta tai, ką turime ir saugom,
Kažkada buvom vaikai, dabar suaugom.
Ir griebiam saujom, ką sukaupė likimas,
Blankiais momentais ant šalto kilimo,
Viską sugėrė jis ir net menkas viltis,
Kai saulė verkdama prišaukdavo šaltas naktis.
Prisimenu aš jas, jos kartais dar aplanko,
Ir tie balsai man primena kažką už lango,
Kai mintys pačios bando sudėt darkart figūrą,
Tą paskandintą smėly, kažkur toli už jūrų.
Ji atneša man rudenį, kuriuo kadais tikėjau,
Tas nuostabias akis, kurias kadais mylėjau,
Ji atneša man veidus, kurių jau nepamiršiu,
Gal būta ir sunku, bet niekad neištrinsiu,

Priedainis:
Prisimenu veidus, prisimenu keliones,
Prisimenu kelius, prisimenu dvejones,
Prisimenu ir tai, ką tu pamiršai,
Prisimenu tai, nors ir buvom vaikai.
(x2)

Ir vėl man nuotraukos atnešė tavo veidą,
Tiek laiko prabėgo, o jos pamiršti neleido,
Kur ta ramybė, kurios ieškojau aš,
Juk mano laivas seniai nuleido bures.
Prisimenu ir tai, ką norėčiau pamiršti,
Uždaryti duris ir niekada nebegrįžti,
Tiek laiko, tiek laimės, tiek pykčio, pagiežos,
Taip bėgo mano naktys ir tirpo mano dienos.
Ir likę vienos, išsižadėjo net manęs,
Kur mano laivas, kuriam nuleidau bures?
Aš žinau tai - jį atėmė bangos,
Tos bangos kasnakt į mano širdį trankos,
Mėgindamos prikelt tai, kas negyva,
Tai, kad netikra, tai, kas vitrinoj užmigo,
Užklojo baltu, šaltu sniegu,
Aš vis dar čia, aplankau tave kai miegu.

Priedainis:
Prisimenu veidus, prisimenu keliones,
Prisimenu kelius, prisimenu dvejones,
Prisimenu ir tai, ką tu pamiršai,
Prisimenu tai, nors ir buvom vaikai.
(x4)