Liūdni Slibinai - Anykščių šilelis | Текст песни

• Тексты песен
• Liūdni Slibinai
• Anykščių šilelis

Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Kas jūsų grožei senobinei tiki?
Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?
Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,
Kai balto miško lapeliai šlamėjo
Ir senos pušys siūravo, braškėjo?
Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės,
Katrų čilbančių teip ramu klausytis?

Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą
Kepina saulė nenaudingą plotą,
Visa prapuolė tik ant lauko pliko
Kelios pušelės apykreivės liko

O miškan būdavo eini!..
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!

Atmena seneliai šituos smėlynus
Senobių palikimo gražius ąžuolynus.
Augę kaip nendrės, žaliavę kaip rūtos,
liemenys ir viršūnės drūtos.
Po lygumas traukęsis liepynas,
Gojais apžėlęs, kai kur viškai grynas.
Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs.
Ligas lietuvių su prakaitu varęs.

Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą
Kepina saulė nenaudingą plotą,
Visa prapuolė tik ant lauko pliko
Kelios pušelės apykreivės liko

O miškan būdavo eini!..
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!

Tai toks miškas traukęsis par Lietuvos žemę;
Visi plotai žaliavę pavėne aptemę;
Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę,
Kaip lietuvninkų širdys int vieną tėvynę.

Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!

Liūdni Slibinai еще тексты