(Camille) Žmonės sako yra jausmas šventesnis už meilę, Taip ir neteko sužinoti kas tai, bet būtent tai tau jaučiu. Neieškau mylimo todėl ir neturiu, tikinčio manim kaip kartais aš tavim tikiu Galiu leist paleist nustot galvot apie kiekvieną tavo žingsni mintyse vis dar ir dar.. Ir dar vaizdus kartot tu kaip narkotikas paleidi savo nuodą man į kraują.. Aš visa tavo, nepaisant sielos tragikomiškų savižudybių Nepaisant tavo - mano ego, bėgu kaip laboratorinis eksperimentas ratu, paskui tavo pėdas Kurias tu mėtai išvien su realybe, nesuprantu kas tikra, viskas apgaulinga Tavo žodžiai dabar tik flashback`as atgal ir nieko daugiau... Lydi ją prožektoriai uždengę saulės šviesą ir kol dangus tyli, kol esam dviese. Svaigindamiesi vienas nuo kito paleidžiam muziką į dangų.
(SEL) Neduok man jokio šanso, nesuteik vilties, pasaulis pagal muziką agresyvus išties.. Tekstais, takais, tašuu nuhakintias efektais, sintetika, svastikom, sulaužytais defektais Aš transformuoju erdves ir rekonstruoju miestus, aš deformuoju mąstymą, aplinkelius nutiestus Aš visko matęs bosas, viską pamiršęs pankas, pilkoj rutinoj tavo saldus antidepresantas.. [Go camana camon], kabina tau pečius, aš mylimas ir mylintis, širdim virtualus Ir vėl atradęs kosmosa, susikūręs savo gamą, nebijantis ir tiriantis laisvalaikio nirvaną.. Jėgos autoritetuose, terorų siluetuose, pijerų piruetuose, ??? mėtosi Tikrovės trafaretuose, suverštuose korsetuose, kankinasi vaikai pasaulio miestų vietose.. Mes meldžiamės taip tyliai, tačiau dangus mus girdi, atverki man duris, atverki savo širdį, Atverki atlaidumą ir mano meilę tau, nes viskas ko aš noriu - beribė meilė tau....